- pakalnė
- pakal̃nė, pakálnė dkt. Léidžiamės į pakal̃nę, pakálnę.
.
pakalnė
Look at other dictionaries:
Pakalnė — (Mingė,Литва) Категория отеля: Адрес: Pakalnės g. 48, LT 99345 Mingė, Литва … Каталог отелей
pakalnė — pakal̃nė sf. (2) K, pakalnė (1) Gl, Pp, Jrb, pakalnė̃ (3b) KlbXIV62(Mžk) 1. SD260, R267 žema vieta kalno papėdėje, slėnys: Kalnai kelmuoti, pakalnės nuplikę! Kas jūsų grožei senobinei tiki?! A.Baran. Kelias eina per didelę (gilią) pakalnę Vrb.… … Dictionary of the Lithuanian Language
pakalnė — pakal̃nė, pakálnė dkt. Léidžiamės į pakal̃nę, pakálnę … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
pakalnėniškas — pakalnėniškas, a adj. (1) K kaip pakalnėno. pakalnėniškai adv. K … Dictionary of the Lithuanian Language
pakalnėnas — pakalnėnas, ė smob. (1) K pakalnės, slėnio gyventojas … Dictionary of the Lithuanian Language
nuleisti — I. padaryti, kad kas eitų žemyn, gilyn. 1. tr. pakeisti daikto padėtį žemėjančia kryptimi, nulenkti: Pakeldami rankas, įkvėpkime, nuleisdami – iškvėpkime rš. Kam nuleidai baltas rankas an kelučių savo?! Ukm. Žiulpos veidas ištįso, ir abudu su… … Dictionary of the Lithuanian Language
karuoti — 2 ×karuoti, uoja, ãvo 1. tr. K, J su karu, vienračiu vežti: Karaliūnas nupirko karutį ir karuoja ją in pakalnę BsPIV177. Karuot man nesunku, bile nereik nešti! Alk. Būdavo, karuõs karuõs ji tuos lapus iš daržo Alk. Karuõs karuõs senis par… … Dictionary of the Lithuanian Language
lanka — 1 lankà sf. (4) NdŽ 1. R, MŽ541, K, Kp didelė lygi pieva, dažniausiai prie upės, potvynio metu užliejama vandens: Kur bėgantỹs vanduo užeina, bus lankà J. Iš abiejų upės pusių jų yra didelės lankos Vrb. Lañkos būna tik paupiais; lankos žolė… … Dictionary of the Lithuanian Language
leisti — leisti, leidžia, leido (leidė) I. duoti sutikimą, laisvę. 1. tr., intr. SD311 duoti sutikimą kam nors ką daryti: Ar tau leidė mama tą knygą nusipirkt? Vb. Žilvine, žalteli, leiski leiski mus į tėvelių šalį aplankyt namus S.Nėr. Ji tėvų neleidama… … Dictionary of the Lithuanian Language
nuristi — nurìsti, nùrita, nurìto (nùritė) 1. tr. SD351, Q253, MŽ2185, Sut, K, DŽ1 nustumti, sukant paviršiumi žemyn ar tolyn, nuridenti: Nuritu, nuraičioju R12. Nuo viršaus kubilo kopūstų nurìsk akmenį J. Možna nurìstie sienojai upėn Dglš. Kažnai,… … Dictionary of the Lithuanian Language
